- vikiena
- vikíena dkt.
.
.
vikiena — sf. (1) DŽ, NdŽ, Skr, vikienà (3) dirva, kur augo vikiai: Jau tos vikienõs ten ta loma sausiausia Trk. Žoles iš bulbių kai neši, mesk ant vikienos Škn. Vikienõj viskas auga Bgt. Taip vikiai toliau ir džiūsta, sukrauti žaginiuose ant nuskustos… … Dictionary of the Lithuanian Language